STEPAS

Stepas (ang. Tap Dance) – šokio stilius, kurio metu kojų judesiais bei specialių batų pagalba išmušamas ritmas.

“Kiekvieną kartą, kai įžengiu į kambarį ir pajuntu grindis, galvoje sukasi vienintelė mintis – “Kaip jos skambėtų kojomis mušant ritmą?” “

STEPO ISTORIJA

Kas yra tikrosios stepo ištakos nesutariama visais laikais, tačiau pažvelgus į istoriją, akivaizdu, kad vieno atsakymo čia ir negali būti.

Viena svarbi ir stipri stepo šaknis siekia afroamerikietiškąją jos kilmę, plantacijų laikus, kuomet vergai dirbo plantacijose. Krikščionybė smerkė šokį, būgnai ir afrikietiški poliritminiai šokiai buvo uždrausti. Tačiau prigimintis ritmas, gyvenimo ritmas visada pulsavo afrikiečių kraujyje ir turėjo išsiveržti. Jų kūnai tapo jų būgnais. Stuktelėjimai, pliauškėjimai per krūtinės sritį, rankas, kojomis kuriamas ritmas tapo jų išsilaisvinimu, jų kalba. Prarastosios jų kalbos tapo ritmu. Kuriami ritmai turėjo prasmę. Kas dar žinojo senąją būgnų ritmiką, perkėlė ją į kūnu kuriamą perkusiją. “Shuffle”, sinkopės, šokis neatitraukiant pėdų – tapo būsimo stepo užuomazga.

Kita stepo šaknis driekiasi į Šiaurės Angliją. Klumpės čia atsirado 19 a. pradžioje industrinės revoliucijos metu, kuomet kūrėsi nauji miestai prie statomų fabrikų. Klumpės kilstelėdavo žmogų nuo žemės, kojos likdavo sausos, tačiau vaikščioti be garso tapo neįmanoma. Fabrikuose kūrėsi saviti ritmai – visos mašinos dirbdavo pasikartojančiu vienodu ritmu. Taigi klumpių šokiai atspindėjo patį tuometį gyvenimą. 19 a. viduryje klumpių šokiai tapo populiariu muzikiniu pasirodymu scenoje. Seniausiuose airiškuose džigo šokiuose buvo naudojami kojų pirštų, kulnų judesiai, sudėtingi žingsneliai, tuo tarpu torsas buvo laikomas tiesus ir nejudrus. Daugelis europiečių emigravo į Ameriką, taigi 1843 m. klumpių šokiai plačiau pasklido po Niujorką ir Bostoną.

Pačios pirmosios stepo užuomazgos, manoma, susiformavo 1700-aisiais Pietinėje Amerikos dalyje. Airių džigo ir Vakarų Afrikos džiubo šokiai mutavo į Amerikos džigą ir džiubą. Juos sugretinus, gimė taip vadinamas “džigingas”, kurį 1800-aisiais perėmė komiškų muzikinių pasirodymų atlikėjai.

Būtent Niujorkas vėliau tapo pagrindiniu stepo lopšiu, kuriame susimaišė visi – airiai, škotai, anglai, afroamerikiečiai, atkeliavę iš Pietų ir pats miesto ritmas. Visi mokėsi vieni iš kitų, kopijuodavo judesius, juos įsisavindavo. Vykdavo šokėjų kovos. Tai, kas buvo stepo užuomazgos, dažniausiai buvo atliekama komiškų muzikinių pasirodymų metu, kuomet baltieji vaidindavo juodaodžius, juokindami publiką. Baltaodis atlikėjas Thomas “Daddy” Rice savo pasirodymuose vaizduodavo jo dažnai matomą vergą, turintį negalią. Tad jo šokyje atsirado šlubčiojimas, kojos traukimas (shuffle).

Vienu labiausiai įtakojusiu stepo gimimą laikomas Master Juba (William Henry Lane) – vienintelis afroamerikietis, šokęs 1840 m. baltųjų komiškuose pasirodymuose, vaizduojančiuose juodaodžius. Jis išvystė unikalų šokio stilių, naudodamas savo kūną kaip muzikos instrumentą, jungdamas afrikietiškus sinkopių ritmus ir airių šokius. Jis išgarsėjo puikiai imituodamas airių džigo šokį, tačiau publikai labiausiai patiko dėl savo choreografijos ir unikalaus stiliaus. Būtent tuo metu susiformavo pagrindiniai stepo judesiai. Tai buvo šuoliukai, šlubčiojimai, trepenimai, kojos vilkimai. 20 a. pr. atsirado terminas “huferis” – prie jau buvusių stepo judesių šie šokėjai pridėjo pašokimus pilna pėda, abejomis pėdomis braukiant į šonus tuo pačiu metu. Iš trumpų komiškų muzikinių pasirodymų stepas persikėlė į vodevilius. Būtent čia išpopuliarėjo šokėjų kovos, kiekvienas stengdavosi pranokti varžovą savo sugebėjimais – vieni koncentravosi į ritmo kūrimą, kiti jungė stepą ir vokalą ar komišką vaidybą.

Stepas scenoje dominavo 1920-aisiais. Visgi labiausiai jį išpopuliarino kino industrija. 1929 m. parodytame muzikiniame filme “Brodvėjaus melodijos” pasirodė moteris, stepą šokdama avėdama puantus, ant pirštų galiukų. Galėjai viską matyti iš arti, girdėti geriau nei scenoje. Holivudas stepą iškėlė aukščiau nei Brodvėjus.

Stepo pasirodymai leido žmonėms atsipalaiduoti, užsimiršti. Užklupus didžiajai depresijai, reikėjo pakelti tautos ūpą. Kino industrija to ėmėsi, kurdama prabangius masinius stepo šokio pasirodymus. Žmonės atitrūko nuo sunkaus gyvenimo, patekdavo tarsi į kitą realybę, į kurią juos nunešdavo stepo šokėjų kuriamas ritmas.

Visi aktoriai privalėjo mokėti šokti stepą. Kiekvienas stepo atlikėjas buvo ryški asmenybė, kuri stepui suteikdavo savo spalvų. Viena didžiausių Holivudo stepo žvaigždžių Fredas Asteras įnešė elegancijos, jo šokis buvo paremtas pramoginiais šokiais. Jis stengėsi šokti taip, kad stepas atrodytų nereikalaujantis pastangų. Anksčiau stepas nebuvo romantiškas šokis, Fredas su savo partnere Džindžer Rodžers pradėjo pasakoti istorijas ir stepą spalvinti romantinėmis spalvomis. Ana Miler įnešė seksualumo, kūrė visiškai publiką hipnotizuojančius pasirodymus. Nicholas Brothers stepas buvo fiziškai labai daug reikalaujantis šokis su akrobatiniais, gimnastikos elementais. Jie visada naudojo rankas, visą kūną. Tai klasikinio stepo pavyzdys. Gene Kelly sukūrė stipraus vyruko įvazdį – atraitotos rankovės, paprastos kelnės, toks kaip visi. Karo fone tai buvo svarbu – kad toks stiprus vyrukas šoka stepą. Jis neslėpė fizinių pastangų, pasirodymų metu prakaituodavo ir kūrė išties seksualų stepą, jo stepe buvo daug baleto elementų. Visgi visus nurungiančia savo populiarumu stepo žvaigžde buvo Shirley Temple. Dėl jos steigėsi stepo mokyklos. Žmonės neturėjo pinigų rūbams, bet taupė pinigus, kad galėtų savo vaikus išleisti mokytis į stepo mokyklą. Bill Bojangles Robinson buvo Shirley partneris kine. Jis buvo pirmasis afroamerikietis aktorius stepo atlikėjas kine. Jis tapo klasika, pagal jį lygino visus kitus atlikėjus. Jo vizitinė kortelė – stepo šokis kylant arba leidžiantis laiptais, kuriant sudėtingas ritmiškas kombinacijas.

20 a. stepas tapo sudėtinga scenos meno forma. Egzistavo daugybė stepo šokio grupių, stepo pasirodymai buvo rodomi visuose teatruose. Cotton Club Harleme itin populiarino stepo kultūrą. Būtent čia pradėjo gimti ir Džiazo kultūra. Džiazo užuomazga buvo stepas.

Nors kiekviename filme buvo rodomi stepo intarpai, 1955 m. kine pasirodęs miuziklas “Oklahoma” viską pakeitė. Stepo nebereikėjo. Brodvėjaus sceną užkariavo baletas ir modernus šokis. Televizija taip pat nepadėjo stepui gyvuoti. Ji jį žlugdė. Žmonės namuose žiūrėdavo televiziją ir nebeidavo į klubus. Stepo šokėjams nebebuvo kur pasirodyti. Jau nuo 1950-ųjų stepą iš populiarumo pozicijų stūmė rokenrolas ir naujasis džiazo šokis.

1980 m. stepas pradėjo atgimti. Tik maišė egzistuojantis stereotipas, kad visi stepo šokėjai šoka tik pagal 1930-1940 m. muziką ir atitinkamai apsirengę. Taigi šokėjai pradėjo rinktis modernius ritmus. Išsilaisvino iš varžančios aprangos. Buvo įnešama vis daugiau jausmingumo, seksualumo ir konceptualumo. Anksčiau stepo pasirodymai buvo pramoginiai, o dabar pasidarė svarbus konceptas. Kūrėsi vis daugiau stepo šokio grupių, bendruomenių, mokyklų. 1990 m. įvyko tikroji stepo revoliucija, kuomet jis imtas naudoti scenoje pasakojant sudėtingiausias istorijas. Išryškėjo didelė hiphopo, repo įtaka.

Šiandien stepą sunku apibrėžti aiškiomis ribomis. Vieni stepo atlikėjai stepu kuria savitą muziką. Kiti atlikėjai kuria stepo ir kitų šokio žanrų junginius. Stepas nebėra skirtas tik scenai, nebėra ir tik improvizacija gatvėje, netgi pačiame pasirodyme ar atlikime svarbu ne tik grindys ir kojos. Naujos laikmečio technologijos sukuria naujas galimybes. Sklindant įvairių šokio žanrų technikoms, žinioms, ribos vis labiau išsirtrina, atsiranda vis daugiau skirtingų šokio sričių jungties, kiekvienas atlikėjas atskleidžia savo individualumą, savo šokio istoriją, kurdamas daugybę galimų stepo kombinacijų. Taigi šiuolaikinio stepo apibrėžimas išryškės tik laiko perspektyvoje, matant kaip ir kur link pakryps ši šokio sritis.

STEPO CHARAKTERISTIKA IR RAIDA

Šiuo metu stepas neatskiriamas nuo metalinėmis pakalomis kaustytų šokio batų. Tai stepo atlikėją charakterizuojantis atributas. Skirtingomis pakalomis gali būti išgaunami skirtingi garso tonai, jie kartais gali būti reguliuojami keičiant plokštelių prisukimą. Visgi pačioje pradžioje stepas buvo šokamas ir basomis, ir odiniais batais, ir mediniais, ir prie padų pritvirtinant monetas.

Stepui būdingos sinkopės – pradedama nuo pirmo arba aštunto takto skaičiaus, kuriant sinkopių ritmą. Stepo ritmas dažnai skirtingas arba renkamasi muzikos harmonija, kojomis kuriamu ritmu uždedamas dar vienas perkusijos sluoksnis.

Viršutinės kūno dalies panaudojimas priklauso nuo atstovaujamos stepo mokyklos. Dažnai laisvi, grakštūs kūno judesiai jungiami su sudėtingais kojų judesiais.

Stepas gali būti šokamas su muzika arba be jos – vadinamasis a cappella stepas, kuomet pats stepas tampa muzika.

Pirmuosius stepo judesius – šuoliukus, šlubčiojimus, trepenimus, kojos vilkimus vadinamieji “huferiai” papildė šuoliukais pilna pėda, pėdų prabraukimais į skirtingas puses vienu metu. “Huferiai” koncentravosi į apatinės kūno dalies judesius, perkusijos mušimus pilna pėda. Jie jungė judesius kulnas-pirštas, įvaldė airių šokiams būdingą lengvumą sumišusį su afrikiečių kuriamu judesio svoriu, pilna pėda stengdamiesi kurti savitą muziką. Jie tapo dar vienu muzikos instrumentu.

Stepui persikėlus į vodevilius išsiskyrė du stiliai. Vienas buvo šokamas sunkiais mediniais padais, pabrėžiant ritmą, naudojant daugiausiai šuoliukus pilna pėda, pėdų perbraukimus į šonus vienu metu. Kitas buvo atliekamas minkštais bateliais, tuo metu buvo šokama ir dainuojama.

Prasidėjęs Džiazo amžius įtakojo stepo raidą. Stepo atlikėjai turėjo žengti koja kojon su išpopuliarėjusiu muzikos žanru, turėjo atspindėti naujus ritmus, stilių, energiją. Tuo metu gimę socialiniai šokiai taip pat įtakojo stepą. Stepo atlikėjai įtraukė socialinių šokių elementus, įjungė jiems būdingą laisvumą ir energiją. Taip išsivystė džiazo stepas. Tai buvo ritmiškai sudėtingiausias šokio žanras. Ritmas buvo nepaprastai greitas, sudėtingas ir energingas. Džiazas stepo improvizacijas padarė labai struktūriškomis.

1920 m. Ned Wayburn, režisierius ir choreografas, pradėjo klasifikuoti savo asmeninės šokio technikos judesius. Jis pirmasis pėdą suskirstė dalimis pagal kuriamą garsą – pirštų, “pagalvėlės”, kulno ir pilnos pėdos. Taip buvo sukurtas stepo mokymo pagrindas.

John Bubbles pernešė kūno svorio tašką nuo “pagalvėlių” į kulnus. Tai leido jam akcentuoti skirtingus išmušimus, perdengti muzikines frazes kulnų išmušimais su svoriu. Tai buvo nauja stepo kategorija – ritminis stepas.

Įsigalėjant Brodvėjaus ir Holivudo stepui pasidarė svarbu ne žingsnelių sudėtingumas, išskirtinumas, o jų paprastumas, kur svarbiausia sinchroniškumas – stepą šoko masės. Tik to meto kino žvaigždžių stepas buvo sudėtingesnis – jis reikalavo pramoginių šokių, baleto ir stepo jungties.

1940-aisiais stepą įtakojo Lotynų Amerikos bei Afro-Karibų ritmai – ritminė struktūra sudėtingėjo ir plėtėsi.

Stepo atgimimo periodu, vystantis šiuolaikiniam stepui, jis tapo konceptualiu šokio žanru. Šiuolaikiniame stepe naudojamo sinkopės, sudėtingi ritminio stepo ritmai, tačiau savitai. Įvedamas šokėjo ir muzikos ritmų konfliktas. Šokėjo judesius scenoje lemia choreografija. Kiekvieno šokėjo individualumas atskleidžiamas judesiais, kurie skleidžia idėjas. Judesiai tampa stilizuoti, choreografiškai įprasminti erdvėje ir laike.

STEPO ŠOKIO ISTORIJA TRUMPAI BEI STEPO ŠOKIO PRADŽIAMOKSLIS

---

PIRMINIŲ STEPO JUDESIŲ ŽODYNAS

Stepo terminologija vartojama originalo kalba, išskyrus kelias išimtis, kurios gali būti verčiamos.

Pirštai – piršai pakeliami, kulnas lieka ant žemės, tuomet pirštai nuleidžiami žemyn.

Kulnas – kulnas pakeliamas ir nuleidžiamas ant žemės.

Pirštai pirštai kulnas kulnas – Pirštai PIRŠTAI Kulnas KULNAS junginys.

“Stamp” (vert. antspaudas) – pastatoma pilna pėda ir pernešamas svoris.

“Stomp” (vert. trepenimas) – pastatoma pilna pėda, svoris ant jos nepernešamas.

“Step” (vert. žingsnis) – pastatoma pėdos “pagalvėlė” ir pernešamas svoris.

“Touch” (vert. paliesti) – pastatoma pėdos “pagalvėlė”, bet svoris nepernešamas.

“Toe tip” (vert. pirštų galiukai) – grindys priliečiamos pirštų galiukais.

“Dig” (vert. kasti) – kulno kraštu priliečiamos grindys.

“Step” kulnas – “Step” ir kulno junginys.

“Dig” pirštai – “Dig” ir pirštai junginys.

“Dig” pirštai “step” “kulnas” – “Dig”, pirštai, “STEP”, KULNAS junginys.

“Hop” (vert. pašokimas) – pašokama nuo vienos kojos, nusileidžiama ant tos pačios kojos “pagalvėlės”

“Jump” (vert. šuolis) – pašokama į viršų, nusileidžiama ant abiejų kojų “pagalvėlių” tuo pačiu metu

“Chug” (vert. pupsėti) – kulnai pakeliami, praslystama į priekį ir tuomet kulnai nuleidžiami

“Brush” (vert. teptukas) – kojos pravedimas pirmyn, liečiant tik pėdos “pagalvėle”

“Flap” (vert. pliaukštelti) – “Brush” ir “Step” junginys

“Flap” kulnas – “Brush”, “Step”, kulnas junginys

“Flap Ball Change” – “Brush”, “step”, “STEP”, “step” junginys

“Spank” (vert. pliaukštelėti) – koja atvedama atgal, liečiant tik pėdos “pagalvėle”

“Spank step” – “Spank” ir “step” junginys

“Spank step heel” – “spank”, “step”, kulnas junginys

“Spank step ball change” – “Spank”, “step”, “STEP”, “step” junginys

“Shuffle” (vert. vilkti) – “brush” ir “spank” junginys

“Shuffle step” – “brush”, “spank”, “step”, “step” junginys

“Shuffle ball change” – “brush”, “spank”, “step”, “STEP”

“Buffalo” (vert. buivolas) – priekyje užkryžiuota koja “step”, peršokant, “SHUFFLE STEP” junginys

“Cramp roll” (vert. spazminis sukimas) – “step”, “STEP”, kulnas, KULNAS

Airiškas – “shuffle”, HOP, “step

“Maxie Ford” – “step, “SHUFFLE STEP”, pirštai (kryžiuojami nugaroje)

Valso klumpės – “step”, “SHUFFLE BALL CHANGE

“Heel Stand” (vert. stovėjimas kulnais) – užšokama ant kulno krašto ir laikomas balansas

“Step heel turn” (vert. žingsnis kulnas pasisukimas) – “step”, kulnas, “STEP”, KULNAS (apsisukama pilnai per 2 kartus)

“Flap heel turn” – “brush step heel”, BRUSH STEP HEEL (apsisukama)

“Slide” (vert. slysti) – įsibėgėjama arba atsispiriama nuo kojos ir slystama grindimis, nuo jų neatitraukiant pėdų

“Clunk” (vert. trinkt) – vienu metu suduodama vidine nykščio ir kulno dalimi

“Leap” (vert. peršokimas) – atsispiriama nuo vienos kojos ir nusileidžiama ant kitos pėdos “pagalvėlės”